BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kovo 20 d. (Grįžkim į praeitį)

Vakar, kaip ir beveik kiekvieną šeštadienį buvau pas senelius. Nežinau, ar mūsų buvo laukta, ar ne (viena vertus, mes ten būname kiekvieną savaitgalį, tad seneliai greičiausiai nujautė, kad atvažiuosime, kita vertus, aš vėlokai grįžau, o mano krikšto tėvai perkraustinėjo pusseserę, tad gal mūsų ir nelaukė), bet pas senelius jau sėdėjo tetulė Gema, viena geriausių mano močiutės draugių, kuri nuo mažens buvo pažįstama ir su mano seneliu. Tai stamboka bobulė, kurią galėčiau švelniai apibūdinti vienu žodžiu:”Cool”. Ji tokio tipo, kad nesibijo savo amžiuje nešioti sijonų iki kelių (nors, kaip sako mano brolis, geriau jau ji to nedarytų), jos telefonas daug naujesnis nei mano, ji vairuoja ryškiai žalią Ford’ą (mano senelis jį juokais vadina “špinatų bliūdu”), žino, kas yra internetas ir net gi moka naudoti skype, kas, mano manymu, yra tikrai pagirtina tokiai bobulei.

Kita vertus, ji turi ir normalių, senutėms būdingų, bruožų - vieną minutę giriasi anūkų sėkme, kitą jau keikia juos, kad retai aplanko, yra giliai dievobaiminga, baisiausiai rūpinasi savo daržu ir, lyg tyčia, nemėgsta šunų (tačiau besigerindama mano kalaitei, prišėrė ją sausainiais). Tačiau aš noru pakalbėti ne apie pačią Gemą. Tiesiog vakarykštės pokalbių temos buvo tokios įdomios, kad aš net neatsiverčiau atsivežtos knygos.

Iš pradžių vyravusios neutralios temos apie vaikus ir anūkus ėmė suktis link pažįstamų, o nuo jų - į praeitį. Kažkurią akimirką tėtukas ėmė juoktis ir pasakoti, kaip kažkada jaunystėje atėjęs pas Gemą rado atviras duris, o virtuvėje būrį klykaujančių panų. Pasirodo, šios visą savaitgalį virė samagoną ir tuo metu kaip tik “šventė” puikią pabaigą. Tačiau po to savaitgalio tetulei Gemai prireikė mano močiutės mamos pagalbos. Ir pati Gema prisipažino, kad būtų numirusi, jei “ne Elytės motulė su savo užpilais”.

O štai močiutė priminė, kaip kažkada po šokių senelis ją parvežė namo (jie gyveno ~8 km atstumu) ir buvo toks pavargęs, kad… dviračiu važiuodamas namo užmigo už kelių gatvių. Pakelėje, vis dar miegantį, ryte eidama į pievas jį ir rado močiutė.

O štai Gema turėjo kažkokį “kakalį”, kuris kartą užmigo pas ją namuose. Kitą rytą, lyg tyčia, pirma pabudo jos mama ir pamatė virtuvėje prie stalo knarkiantį berną. Kaip vaizdingai pasakė Gema, tam bernui bėgant iš kiemo, nuo jos mamos riksmo skambėjo visas kaimas. Tėtukas prisiminė, kad išties po to visi tik apie tai ir tekalbėjo, o jis pats pasidalino su mumis mintimi, kad gal ne viskas buvo taip, kaip Gema visiems pasakojo…

Žinoma, nebuvo užmirštos ir mano mamos iškados (kartą ji iš narvelio paleido triušį, šis tik pasisukiojo po sodą ir movė į gatvę. Po to visą mėnesį kaimynai skundėsi, kad kažkas nugraužia jų daržoves. O kitą kartą ji pasiėmė senelio dviratį, tačiau jis jai buvo toks didelis, kad sugebėjo su juo įvažiuoti į upelį ir įklimpti, tačiau niekaip nesugebėjo ištraukti).

Ir tada aš besėdėdama ir beklausydama tų istorijų suvokiau, kad kažkada ir man bus >70 metų. Ir aš sėdėsiu taip su savo vyru, o gal dar ir su vaikystės draugais ir prisiminsiu jaunystę. Galėsiu papasakoti anūkams, kaip kartą su drauge bandžiau plaukti upeliu, atsisėdusi į metalinį kubilą, kaip pirmą kartą skambinau telefonu, ir, žinoma, sumaišiau numerį, kaip tada atsiliepusi bobutė prižadėjo mane nuvesti į policiją, jei dar kartą taip padarysiu, kaip iškritau iš medžio, kaip vaikystėje tampydavau kates ir kad mano mėgstamiausia vieta būdavo pintinėje. Žinote, aš kalbėsiu tik apie tai, kaip gera buvo, kokių linksmų išdaigų prikrėčiau. Ir neprisiminsiu to, kas liūdna, neprisiminsiu tuščiai praleistų dienų, ar valandų prie kompiuterio.

Atmintyje išliks tik tai, kas gera…

Patiko (20)

Rodyk draugams

komentarai (8) | “Kovo 20 d. (Grįžkim į praeitį)”

  1.   Pacifistė rašo:

    …todėl daugiau laiko reikėtų praleisti iš tiesų gyvenant. Jau dabar :)

  2.   Varlė Karalienė rašo:

    :)
    Fainas irasiukas. Kaip ir visi tavo irasai. Nuotaikingai nuosirdus.

  3.   neformate rašo:

    man ir patinka geri atsiminimai :)…kuo daugiau jų :)))

  4.   ieva rašo:

    Sveika.
    Atradau tavo blogą netikėtai, tiesiog spaudinėjau nuorodas (temperatūra-pretekstas neiti į muzikos mokyklą:)). Noriu pasakyt ačiū už tai, kad rašai, nes, kad ir kaip skirtingai gyventume, dažnai pasitaiko minčių, kurias aprašai čia. Nelabai asmeniška - komentarai nėra itin privati vieta - bet tikra.:)
    P.S. dešimtokė NMA filologė? Malonu, dešimtokė NMA ekonomistė. Matėmės?..:)

  5.   dreama rašo:

    Taaaip, juk tikrai gera bus prisiminti visas išdaigas, kurias iškrėtei jaunystėje, vaikystėje… Tik kažkodėl negalėčiau įsivaizduoti savęs aštuoniolikos, ką jau kalbėt apie žengusią septintą dešimtį :) tikrai patiko įrašas ;)))

  6.   moksliukesdienorastis rašo:

    Sveiki, buvau išvykusi, tai tk dabar atsakysiu :)

    Varlė Karalienė, dreama - ačiū :)

    Pacifistė, neformate - tik dabar imu suvokti, koks neįprastas dalykas yra gyvenimas ir kiek daug visko yra mūsų pačių rankose.

    Ieva - esu užgarantuota, kad taip. Tu įstojai tik praėjusį rudenį, ar ne? Ir buvai praėjusios vasaros sesijoje?

  7.   ieva rašo:

    Taip, ir taip. email? :)

  8.   moksliukesdienorastis rašo:

    Ieva - hmm…. hmm… matai, galvoju, saugiau išlaikyti tapatybę nežinomą :D Juk aprašinėju daug savo draugų ir pažįstamų, ir mokytojų taip pat. Pagalvosiu, ką daryti ;)

Rašyk komentarą