BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gegužės 8 d. (Slogutis)

Šiandien yra niūri diena. Ir vakar buvo niūri. Kaip nebus? Juk toks buvo jau penktadienis…

Žinote, visai ne tokį savaitgalį planavau. Maniau, kad bus šilta ir giedra, kad nelis, kad nekrapnos, kad švies saulė. Tikėjausi išeiti pasivaikščioti su šunimi. Pabėgioti dviračių taku ar, perėjus miestą, nueiti iki miesto sodo. Ar iki ežero. Ar kartu su K “išbandyti greitąjį ėjimą. Tu nepatikėsi, jį propaguoja Eva Longoria!”…

Išvis, šiandien turėjo būti toks sekmadienis, kokie būdavo prieš pora metų. Mes, seneliai, mamos broliai ir seserys su savo šeimimis turėjome sėsti į mašinas ir važiuoti už miesto, į stovyklavietę miške. Turėjome pasiimti baidarę ir tyčia ją apversti (nes tėvai gegužę dar neleidžia maudytis) arba padaryti virvines trasas tarp medžių. Arba tiesiog žaisti futbolą. Bėgioti. Kodėl, po galais, aš šiemet taip mažai bėgioju??? Vos keletą kartų… Dar turėtume ragauti saldumynus. Kiekviena šeimininkė turi firminį receptą. Mama būtų iškepusi savo legendinių sausainių, o aš, ryte, vos atsikėlusi, strimgalviais pulčiau minkyti tešlą obuolių pyragui. Mano krikšto tėtis gaudytų žuvį ir keptų ją ant laužo. Dėdė B. keptų šašlykus, nes žuvis jam - ne maistas.

Tačiau mes sėdime namie. Mama taiso kontrolinius, tėtis dirba lauke. Broliai kažkur prapuolę. Aš bandau rašyti, tačiau nutrinu neparašiusi nieko doro. Kas pora valandų visi darome pertraukas ir einame gerti kavos, dūsaujame, bet nieko nesakome.

Man liūdna. Taip labai labai liūdna.

Kvaila pilka gegužė.

Dėdė B. darė didelį gimtadienio balių, tačiau… nepakvietė nei mūsų, nei mano krikšto tėvų, nei senelių. Mama įsižeidusi. Tėtis bando viską nuleisti juokais, bet…

Penktadienį mano klasė “susiėdė”. Ginčas persikėlė į facebook’ą ir dabar net jo negaliu atsidaryti - pasidaro dar liūdniau. idiotai, koks kam skirtumas, kur jie ketina pasigerti? Aš nedalyvausiu. Dėl to irgi truputį liūdna, bet man nereikia viso to idiotiškumo, man gaila pinigų “bent buteliui ant galvos”, man gaila pinigų nuomotis kažkokią sušiktą salę. Kiti dėl to pyksta ant manęs. Tegul. Nepalaikysiu jokios pusės.

Pykstu ant draugų. Vakar buvome susitarę. Jie vėlavo pusvalandžiu. Ir išvis… visą laiką su jais jaučiausi slogiai. Taip jau seniai nebuvo. Rodės, kad jie atėjo tik dėl reikalo, o ne dėl to, kad būna smagu. Tačiau mačiau, kad jiems buvo smagu. O man nebuvo. Nekantriai laukiau, kol jie išsinešdins. Išgrūdau anksčiau nei derėjo, nes norėjau su tėvais važiuoti į kaimą, pas tolimus giminaičius. Išmokau melžti karvę. Tai kiek apramino… (Nejuokinga, tai tikrai apramino).

Ir dabar man nori verkti. Nors grįždama iš miesto buvo užsukusi močiutė - neįtikėtina, bet ekstrasensas bent jau iš dalies padėjo. Tas sušiktas guziukas jos krūtyje sumažėjo ir kelia daug mažesnį pavojų. Tačiau tai vis dar ne taip gerai, kaip aš norėčiau…

Žinote, ta kurį laiką tvyrojusi idilė: “Šalia manęs viskas o.k.” sugriuvo. Ją suraižė šimtas mažyčių šukių ir aš nebespėju lopyti…

K šuo mirė, o aš nežinau, kaip ją guosti. Verkiu kartu su ja, nors žinau, kad jai tai nepadeda.

Vettelis laimi formulę. Jis šaunuolis, kas be ko, bet norėčiau, kad šiandien laimėtų Alonso. Jam jau seniai laikas laimėti. Tačiau jis antras. Fantastika.

Patiko (20)

Rodyk draugams

komentarai (9) | “Gegužės 8 d. (Slogutis)”

  1.   Ji rašo:

    Kažkaip kvaila atrodė spausti “patinka”, kai man nepatinka.
    Dažnai ateina tokių kvailų dienų, kai niekas nelimpa į rankas. O jei netyčia kažką į jas paimi, tai būtinai sugadini.
    Tačiau tikėjimas, kad rytoj išauš nauja diena, manęs dar niekada nenuvylė. Niekada. Visada išaušta. Dažnai pasitaiko, kad ta diena būna daug smagesnė.
    Patariau ir tau tikėti rytojumi. Pasiteisina.

    P.S— Kaip aš tau pavydžiu tokio sklandaus rašymo!;)

  2.   neformate rašo:

    (apkabinimas). Žinau, žinau būna taip. Ir net dažnokai šiuo metu. Pas mus ir nori kaip ir nuomotis vila, aišku be gėrimų nebus apseita. Aš nenoriu ir eina jie tegu po velnių. Drauges turiu sveikint, o jos manęs nesveikino kai buvo gimtadienis mano. Na gal nereikia dėl to pykt, bet vis tiek pikta. Kokios jos tada draugės? Susiriejau su mama. Sesuo pasakė jog bus daug reikalų kai grįš…tiesa, vėliau atsiprašė….ir dar beproto daug nesąmonių. Žodžiu. Fantastika. Laikykis.

  3.   Uzuomina rašo:

    Kaip tau pritariu! Žinai, tu manęs nežįsti, nes neturiu aš blogo, bet faktas tas, kad tavo kartais paskaitau. Mano svaitgalis taippat nebuvo pats geriausias - penktadienį nusprendžiau nuvažiuoti dviračiu į kiną, nuvažiavau ir parašo draugė, kuriai anksčiau buvau žadėjus paskolinti dviratį. Nuvažiuoju iki jos su kino bilietu, atiduodu dviratį, nueinu į kiną. Šlamštinis filmas, et. Išeinant lijo. Draugė jau rašo, kad už 15min atveš dviratį, bėgu namo. Pavėlavo 30min. Atvažiuoja su kiaura padanga. ‘nežinau, kaip čia taip nutiko”. Šerštadienį mano gimtadienis. Labai jau nevykęs. lija. Nueinu į atranką, prasėdžiu 3h, kad suprasčiau, jog bus komercinis šou, praėjau atranką, iš manęs pasilazdavojo (tikiuosi, per tv nerodys), nueinu į gmd, triukšmas vargina. Nuėjom su tėvais į restoraną. Maisto laukėm 50min! Gimatdienis nuostabus. Aš visa suirzus. Šiandien turėjau gauti gimatdienio dovaną - šuolį parašiutu, bet.. LIJO! negavau. Tiesiog.. neturėjau kam išsipasakot ;)))

  4.   3 šaukšteliai cukraus rašo:

    http://www.youtube.com/watch?v=gH476CxJxfg

  5.   moksliukesdienorastis rašo:

    Ji - ar tas “sklandžiai” buvo ironija? Nes mano įrašas net labai nesklandus. bet ačiū :) Ir tavo patarimas laukti rytojaus tikrai geras.

    Neformate - ačiū. Ir tu laikykis :) Kažkoks kvailas gyvenimas šitomis dienomis. Bent saulė pradėjo šviesti…

    Uzuomina - labai užjaučiu. Žinai, man tai buvo tik kasdienė bjauri diena. O tau dar sunkiau. Bet laikykis. Viskas praeis, tikiuosi, greitai bus geriau. Beje, sveikinu su gimtadieniu. Gražių tau metų :)

    3 šaukšteliai cukraus - labai graži diena ir superinis klipas :)

  6.   R. rašo:

    Uch… Tiesiog būna dienų - nežinia, čia gal ne tokia mėnulio fazė, ar vėjas ne tos krypties - kai viskas, ką darai, atrodo nesąmonė, kai svajoji apie tobulą dieną, o išeina “kaip visada” ar net dar blogiau. Aš per tokias dienas stengiuosi nieko ypatingo nedaryti, nes žinau, kad vistiek nesigaus ir nuotaika suges dar labiau (jeigu tik begali). Nesu superinė guodėja, tiesiog gal tau lengviau pasidarys, jei pasakysiu, jog ir man taip būnas, ir nepamiršk - viskas praeis.

  7.   Ji rašo:

    Ne, visai ne ironija;). Rašai tikrai sklandžiai. Malonu skaityti (net tavo balsą galiu įsivaizduoti. Rimtai.) Gražiai išdėstai savo mintis, nenukrypsti nuo dienos įvykių. Tarsi turi planą (nežinau, galbūt rašydama jį susidarai).
    Na, man taip nepavyksta. Aš turiu pasirinkti — arba sausai išdėstyti dienos įvykius, arba ilgiausi pamąstymai (pastarieji ir laimi).
    Tad labai pavydžiu tos tavo … harmonijos, taikos tarp abiejų pusių.;)

  8.   ENORCA rašo:

    Gyvūnai dvesia, o ne miršta. Tik bitės - išimtis, nes kai kuriuose regionuose senovės lietuviai tikėjo, kad žmogus po mirties reinkarnuojasi į bitę.

  9.   moksliukesdienorastis rašo:

    R.- Taigi, būna dienų…

    Ji - ačiū :)

    ENORCA - o, ne! Gyvūnai išties miršta ir tam, kad tuo tikėčiau man nereikia būti hinduiste ar pagone. Gyvūnai miršta ir nukeliauja į šunų/kačių ir pan. rojų. Gyvūnų rojumi tikiu taip pat kaip gyvųjų ;)

Rašyk komentarą