BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rugsėjo 2 d. (Kai mokslo metai prasideda)

Vis dėl to aš tokia bailė - tokia bailė! Neišdrįsau nueiti pas pavaduotoją susikeisti mokytojais. Išgyvenau lietuvių pamoką (per kurią kita mokytoja į klasę atvijo pas ją buvusią “nelegalę”) ir taip išsigandau tos gėdos, kurią galiu patirti, kad nusprendžiau: apsieisiu. Be to, naujoji mokytoja kalba lėtu ir normaliu balsu, netrukdys skaityti knygą po suolu. Senoji neleisdavo. Gal ši leis.

Vakar T negalėjo su mumis dalyvauti “rugsėjo 1-osios” pasisėdėjime pas mane namuose, tad nusprendėme viską pakartoti šiandien. Dar šiek tiek susitikslinome viską per vieną pertraukų ir susitarėme, kad K atsineš stalo žaidimą. Šalia sėdėjo mano naujasis klasiokas - toks vienišas ir nuliūdęs, nors mes ir stengėmės jį pakalbinti. Nežinau, kas traukė mane už liežuvio, bet sugavau save sakančią:

- M (klasiokas, kurį anksčiau taip pakrikštijau išėjo, tad pavadinkime taip naujoką), gal norėtum šiandien prisijungti prie mūsų?

- Žinoma, kodėl gi ne,- atsakė jis ir aš net pašiurpau, kai mane nutvilkė išgąstingas T žvilgsnis. Juokinga, T bene draugiškiausia iš mūsų. Na, ok, antra po L, bet… ši idėja jai akivaizdžiai nepatiko.

Susitikome po pamokų ir patraukėme mano namų link. Aš ir L stengėmės palaikyti pokalbį, kol E vis galvojo, ką jis čia galėtų pasakyti ir ko paklausti. Galų gale tas jo dvejojimas ir jaudinimasis ėmė nervinti net mane.

Pasiekėme mano namą. Visi nuėjo į svetainę kartu su naujoku (tiesą sakant, kartais man net nejauku suvokti, kad T, K ir E, o ypač L mano namuose jaučiasi tarsi savuose). Tuo tarpu aš griebiau kepti krūvą blynų. Pokalbis svetainėje mezgėsi sunkiai, tad mano brolis nr.2 (palaimink jį Dieve) pasiūlė pažaisti PlayStation. Ah, aš net lengviau atsidusau.

Kai baigiau kepti blynus pažaidėme kortomis, tada trumpam ėjome į lauką, o tada žiūrėjome multikus. Turiu pripažinti, kad buvo visai linksma, nors kai kuriomis akimirkomis pokalbiai rišosi tikrai sunkiai. T ir K nedrįso ko nors klausti, o E nežinojo ko. Pasijutau nesmagiai.

O tada prasidėjo nemalonioji dalis. Tiesiog sėdėjome, maišėme kortas ir nieko neveikėme. T jau norėjo eiti namo, bet nesiryžo eiti viena. E niekur nenorėjo eiti. K mano kaimynė, o L… L buvo gerai ir pas mane. Mačiau, kad M ėmė nuobodžiauti, dairytis aplinkui ir nebesidomėti mūsų bandymais jį prakalbinti. Norėjau, kad jis ko nors paklaustų. Apie mūsų pomėgius, apie mūsų klasę, apie mūsų ratelį, bet jis visai nesistengė. Ir aš suvokiau, kad noriu, jog jie visi išeitų. Jie sėdėjo mano svetainėje dar geras dvidešimt minučių. T ir K kažką pokštavo, E įnirtingai galvojo klausimus, o likusieji tiesiog nejaukiai žvalgėsi. T vis pažiūrėdavo į laikrodį, bet nieko nesakydavo… ir…

Ir tada aš tiesiog išgrūdau juos pro duris. Pasakiau:

- O jūs nenorėtumėte nueiti į miestą?

Jaučiau, kad M jau nori eiti - kurį laiką tikrai neturėjome ką veikti. Bet jis ne šiaip sau naujokas mūsų klasėje, jis visiškai naujas mieste. Ir, kiek spėjau suprasti, mano gatvės pavadinimas jam nieko nesakė, o iki miesto centro visas kilometras nedidelėmis gatvelėmis.

Manau, po mano žodžių T palengvėjo, nes ji iškart pašoko ir pareiškė, kad jos tėtis ją pasiims ir jis netoli. E nutvilkė mane savo “žinoma, tu nepakaltinama, bet kaip galima taip elgtis???” žvilgsniu sumišusiu su lengva šypsena. Jis su L (kuriai šiaip jau reikia į visai kitą pusę) pasikalbino M ir išėjo į miestą. T ir K spruko namo, o aš ėmiau lėtai tvarkytis, širdyje jausdama nemalonų gėdos, liūdesio ir net nuoskaudos jausmą.

Ir dabar man taip negera. Prieš naujoką - ką jis apie mane pamanė. Prieš draugus. Prieš juos ne tiek. Labiausiai prieš naujoką. Vis galvoju, gal jis net nenorėjo pas mane eiti, tačiau sutiko? M neatrodo kvailas, bet kaip naujokas… žinote, naujokai sutinka su viskuo. Čia tokia unikali adaptacijos savybė…

Patiko (25)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Rugsėjo 2 d. (Kai mokslo metai prasideda)”

  1.   greensky rašo:

    Hm, buvo ir man tokia situacija panasi antradieni, tik su draugais. Buvau susiplanavus darbus, o jie sugalvojo, kad reikia pas mane sulekt. Labai pykau ant saves, nes taip pat visa laika norejau, kad jie isvaziuoti. Man patinka ju draugyja, bet tadien tiesiog norejos ramybes, kurios negavau. Po to isejom i lauka ir as taip netycia pasisalinau namo, nors maciau kaip viena drauge norejo pas mane pasilikt nakvot, bet zinojau, kad neturesiu jegu su ja plepet puse nakties, kad ir kaip tai idomu.
    Tai va norejau parodyt, akd suprantu kaip yra sunku kai tiesiog norisi pabut ramiai. kitos dienos vakare parasiau draugui kuris tada buvo ir atsiprasiau, kad taip negraziai nuo ju pasprukau, bet sake jie mane supranta ir palaiko. Ech, gera buvo, kad neisizeidei, manau tavieji taip pat
    Sekmes, hug!

  2.   neformate rašo:

    O jūsų klasė draugiška… mūsų naujokui nepasisekė. Kalba (nors gal geriau sakyt šaukia) labai neaiškiai (nors lietuviškai), ir beproto greit ir garsiai. Sunku jam bus sunku…
    Tikiuos draugai neužpyko, viskas bus gerai. Svarbiausia, tai jau praėjo.
    Jetus, kaip pasiilgau :D (sun)

  3.   internetomergait rašo:

    sveiki galit pareklamuoti http://internetomergait.blogas.lt/ prašau tik pasižiūrėti jei nepatiks išeikit jei patiks parašykite komentara

Rašyk komentarą