BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kovo 28 d. (Man liūdna)

Turėčiau džiaugtis, o man norisi verkti (matyt vėl užėjo…)

Šiame konkursų a la olimpiadų maratone, kuris tęsėsi dar nuo užpraeitos savaitės, visai neblogai sekėsi. Viename jų netgi labai neblogai.

Buvau nusprendusi šiandien neiti į mokyklą, pailsėti. Bet atsibudus ryte susivokiau, kad kitą savaitę rašome svarbų kontrolinį, o aš dvi savaites pamokoje nebuvus. Plius, jei būčiau nenuėjusi šiandien… Teko keltis iš šiltos lovos, greitai krautis pamokas (deja, mokykloje pasirodė, kad pusę jų pamiršau, ir lėkti į mokyklą).

Tiesą sakant, apie savo sėkmę neketinau niekam sakyti. Kodėl? Aš nuolatos bijau būti nesuprasta. Tikrai. Bijau, kad mano nuoširdų šypsnį palaikys pašaipa, pečių gūžtelėjimą - arogancija, o klasiokui pašnibždėtą atsakymą - “pasikėlimu”. Bijau būti nesuprasta…

Tačiau į pirmą pamoką atėjo auklėtoja ir visiems pranešė garsiai. Klasiokai šykščiai paplojo. Tikrai šykščiai - ai, jo, sveikinam… kad ir ką tu veikei, kad ir kur buvai… Net širdį suspaudė (tik, prašau, neapeliuokite į mano ankstesnįjį įrašą. Aš TIKIU lietuviais ir jų sąmoningumu).

Koridoriuje susitikau pavaduotoją ir, mano ir aplinkinių šiurpui, ji mane apsikabino ir pasveikino. (Ji šauni mokytoja ir fantastiška pavaduotoja, kada nors bus dar fantastiškesnė direktorė, o štai apie jos griežtumą tiesiog legendos sklando). Tačiau dar baisiau pasidarė, kai mane sveikindama pabučiavo viena mokytoja, mano labai geros draugės K auklėtoja. Pasijaučiau taip negerai… Laimei, to niekas nematė, bet… K nuolat man pasakoja, kaip sunku įtikti auklėtojai, kaip ji stengiasi, tačiau, kad ir ką darytų, nesulaukia atsako. Pasijutau kalta prieš K.

Tad aš tik kukliai nudelbiau akis. Kuklumas, kuklumas, kuklumas,- kartoju sau mintyse. Nors širdyje, trumpai akimirkai, ir pasidaro gera. O tada suvokiu, kad negaliu to parodyti. Nenoriu atrodyti pasikėlusi. Negražu, kai žmogus manosi esąs kažkas daugiau nei tik nevykusi esybė…

Bijau, kad mane supras neteisingai. Per vieną pamoką net kelis kartus J pakartojau atsakymą. Gan garsiai. Mokytoja mane nudelbė ir aš pagalvojau, kad tai turbūt atrodė negražiai. Tai kas, kad atsakymas buvo teisingas. Aš galėjau pasirodyti… pasikėlusi. Nenoriu taip atrodyti.

Patiko (19)

Rodyk draugams

komentarai (6) | “Kovo 28 d. (Man liūdna)”

  1.   aikil rašo:

    Man irgi dažnai tokios mintys ateina, nes taip pat nenoriu pasirodyti pasipūtus, pasikėlus ir dar visokia.
    Manau, nesi viena taip galvojančiu, todėl daugelis tave supras (jei ne klasei, tai bent blog’e.lt). :]

  2.   individas rašo:

    Klasiokai(ės) kartais užknisa. Gal čia visų toks talentas, nematyt kas prieš akis, matyti nesąmones… Išaugs…turėtų :D o aš pasakysiu taip: sveikinu. Šaunuolė. Jei pati negali savim pasididžiuoti žinok aš dabar pasididžiuosiu už tave :D šaunuolė šaunuolė šaunuolė. Velniop tuos, kas to nemato (aahaa, lengva man sakyt…).

  3.   neformate rašo:

    Aišku reikia pabūti ir kukliai, čia gera savybė. Bet džiaugtis nors truputėlį verta, jei ne su draugais tai su mumis :) Visada atsiras pasveikinančių, šaunuolė ;) …o klasiokai lieka klasiokais. Gaili pagyrų, nedėkoja kai pasakai atsakymą. O jei nepasakai kartais dar paburba ”Gi galėjai padėt”…nors pas mus mokytojai nėra tokie griežti kaip tavieji. Jei pasakyčiau atsakymą ir pakartočiau garsiau, išvadintų tą negirdintį kvaileliu. Žiauru, bet teisinga :D.
    Šaunuolė, dar kart sveikinu :))))

  4.   moksliukesdienorastis rašo:

    Ačiū :)

  5.   neiride rašo:

    Kuklumas gerai, bet turi džiaugtis, kad tau pasisekė. Kaip tave gali laikyt pasikėlusia, jei tu pasakai atsakymą? Jie turėtų džiaugtis, kad padedi… Suprantu tave dėl klasiokų nepalaikymo- pas mane ko gero visa klasė tokia. Jie paprasčiausiai pavydi tau sėkmės, proto, gabumų.
    Nesijausk kalta dėl to, dėl ko neverta kaltint savęs… Yra mokytojų, kurie nemėgsta vieno ar kito mokinio, galbūt elgesys neįtinka, manieros… Tu nieko nepakeisi… Tiesiog džiaukis gyvenimu, savo laimėjimais, pasiekimais.
    Labai Tave sveikinu! ;)) Ir dar labai gailiuosi, kad negalėjom susitikt…

  6.   Pilkas Žmogeliukas rašo:

    Eh, kas ten per žmonės jeigu jie už teisingus atsakymus laikys tave pasikėlusia, o už nuoširdžią šypsena arogantiška. Neturėtum taip jaustis, atvirkščiai turėtumei savimi didžiuoti, kad daug pasiekei ir nekvaršinti galvos dėl to ką malą pikti liežuviai.

Rašyk komentarą